Karolis visame gražume
Kad pritrauktum daugiau nei 5000 bėgikų į varžybas Lietuvoje, be gražių intencijų dar reikia ir puikaus marketingo. O jau kas kas, bet Nike tą daryti moka.
Žinot ką moka daryti Vilniaus Maratonas? Tai gali nuskambėti šokiruojančiai, bet Dariaus Mikulio vadovaujama komanda, moka organizuoti bėgimo renginius!
Štai kodėl, mano gilia nuomone, šiais metais sujungus du “high profile” renginius – Nike Aš Bėgu ir Vilniaus pusmaratonį – gavome tikrai aukščiausio lygio bėgimo šventę.
Renginio organizavimas
Tai buvo vienas iš tų retų atvejų, kai senas bumbeklis Martynas visiškai neturėjo jokių priekaištų varžybų organizavimui. Taip, startas vėlavo keletą minučių. Taip, mobilių biotualetų niekada gyvenime niekur nebus užtektinai. Ir taip, varžybų rezultatai ne visada paskelbiami tobulai tą pačią sekundę kai finišuoji.
Tačiau viskas kitas buvo tiesiog puiku. Tai buvo pirmos varžybos, kai buvo naudojama naujoji Vilniaus maratono įsigyta matavimo technika, vietoje idiotiškų chipų ant batų naudojanti RFID lipdukus ant numerių. Gaivu, sausa ir saugu.
Žėk, ma, jokių chipų ant batų.
Trasa užtverta ir nužymėta puikiai. Proginiai marškinėliai tikrai kokybiški, gražūs ir verti daugiau negu dalyvio registracijos mokestis. Net žadėtą lietų organizatoriai paskutiniu momentu pakeitė saule.
Patiko idėja perkelti masiškiausios 5km trasos bėgikų startą į vėlesnį laiką, kad gatvėse pagrindinei miniai nereiktų stumdytis su šiek tiek labiau patyrusiais 10km ir pusės maratono bėgikais, tarp kurių buvo ir Lietuvos maratono pažiba – Diana Lobačevskė.
Trasa
Turbūt reikėtų stipriai paplušėti, kad rastum gražesnę miesto bėgimo trasą už šiemetinę Nike/Pusmaratonio. Gyvename mieste su neįtikėtino grožio senamiesčiu, kuriuo ir driekėsi didžioji trasos dalis.
Sportininkai bėgo 5km ratais, nuo Vilniaus Rotušės aikštės, kur buvo startas ir finišas, kaip sako anglakalbiai, “iconic” Vokiečių, Šv. Ignoto ir Vilniaus gatvėmis. Pasigavo gabalą Gedimino prospekto, kur, šalia Katedros buvo apipurkšti vandeniu. Ir, prieš sugrįždami senamiestin, šlifuodami Užupio grindinius įkvėpė truputį bohemos.
Vienintelis bent kažkiek vertas dėmesio pakilimas – trumputis bet status kalniukas prieš pat Bokšto gatvę. Lamei, jis toks trumpas, kad bendram rezultatui įtakos praktiškai nedarė.
Du Nike/Pusmaratonio ratai. Bendras pakilimas per 10km - tik 66m.
Tiesa, šiek tiek nustebino starto vieta. Jis buvo rengtas vos už keliasdešimt metrų nuo staigaus posūkio į Vokiečių gatvę. Mums – įžūliai įsigrūdusiems į elito juostą – tai ypatingų problemų nesudarė. Tačiau bėgant didelei masei žmonių, kas neišvengiamai būna starto metu, tokie posūkiai gali sukelti problemų.
Rezultatai
Kaip ir reikėjo tikėtis, pagrindinė kova vyko 10km distancijoje, kurioje mūsų F.O.C.U.S. running atstovas – Karolis – net sugebėjo pasivaržyti su pačia Diana Lobačevske, nors antrame rate ir džentelmeniškai užleido ją į priekį.
"Ne ne, tik po Jūsų!"
Šią distanciją greičiausiai (32:43) įveikė Mindaugas Viršilas. Iš moterų greičiausia buvo olimpietė Diana (34:05). Greičiausias iš F.O.C.U.S. running – Simonas Krėpšta (34:12). Iš viso pirmajame 20-tuke išvydome net 6 “fokusiečius” įskaitant į jūsų nuolankų tarną. (čia dėl to “nuolankaus” truputį pajuokavau, jeigu ką)
Greičiausias iš F.O.C.U.S. running - Simonas Krėpšta
Pusę maratono greičiausias rezultatas – 1:16:10, kurį pasiekė Petras Pranckūnas. Laikas, įvertinant trasos sudėtingumą bei aukštą oro temperatūrą, visai neblogas. Didžioji dalis “fokusiečių”, ilsėdamiesi po šeštadieninių varžybų Prienuose, kur beje mūsų pasiutusios merginos nušlavė visą podiumą, bėgo lėtą atsistatymo bėgimą, kur, panašu, turėjo puikų laiką.
Dainos ir šokiai - šventė tikrąja to žodžio prasme.
Kvarbatkos
Joks rimtesnis bėgimo renginys neapsieina ir be satelitinių atrakcijų vaikams. Labai teisingai, kad vaikų bėgimas šį kartą buvo ne visas kilometras, o pusę, kurią nesunkiai trimis celebrity bėgiko Leo Pobedonoscevo užvedamomis bangomis įveikė visi jaunieji bėgikai – nuo visiškų pyplių iki jau paaugintų jaunuolių.
Trasoje - lyderiai
Renginio organizacija atrodė išties puiki, ypač pravertė daiktų saugykla.
Bet, man regis, buvo ir keleta ne iki galo apgalvotų momtentų:
1. Finišavimas – po prabėgtų 21 kilometro smegenys jau nevežė teisingai suprasti ženklų kur sukti, kad garbingai finišuotum. „21 km finišas -> dešinėn“. Ten ir pasukau, o, pasirodo, reikėjo sukti link „10 km finišas <- kairėn".
2. Vandens stotelių buvo permažai tokiai karštai dienai. Prie Tymo turgaus ant nuokalnės (priešais Išganytojo gatvės įkalne) galima buvo organizuoti dar vieną vandens dalinimo punktą.
Visa kita buvo išties puiku :-)
Bėgau pirmą kartą varžybose (bėgau 21km) ir nors nuotaika buvo gera ir pati atmosfera irgi superinė, bet organizatoriams turėčiau priekaištų.
Kadangi anksčiau esu važiavusi ne vieną dviračių maratoną ir ne tik Lietuvoje, tad leisiu sau palyginti ir keletą akmenukų mestelsiu į šį bėgimą :)
1. Starte buvo padaryti „ale“ gardai, kur teoriškai turėjo visi sustoti pagal turimą numerį, bet kadangi niekas to nekontroliavo, tai gavosi taip, kad pačiame priekyje lipo per tvorą ir grūdosi belekas ir pačiame priekyje buvo žiauriai susigrūdę visi. Klausimas, kam reikia tų gardų, jei niekas jų nekontroliuoja? Dviračių maratone prie kiekvieno gardo stovi savanoris ir įleidžia tik su tais numeriais, kurie priklauso tame garde būti. Ir dar klausimas, kam tų gardų apskritai reikia, jei numerius išdavė pagal užsiregistravusią eilę? :) Logiška būtų, jei gardai būtų tam, kad pagal pajėgumą išskirstyti sportininkus, tuomet priekyje stovėtų pajėgiausi ir startavus būtų išvengta mėsmalės, kai greitesni bet kaip lenkia kitus, daužydamiesi alkūnėmis, grūdami po kojomis ir t.t. Taip pat ir su tais nepatyrusiais, bėgtu savam lygį ir niekas jų nestumdytų :)
2. Man mažai buvo vieno maitinimo punkto ir kad jame dalino tik vandenį. Negi rimtai gaila buvo padalinti rimtesnio gėrimo? Ar bananų? :))) Tokiam karštyje gaivintis tik vandeniu truputi žiauroka, bet ok, kitą kartą pasirūpinsiu pati :)
3. Baigiant 4-tą ratą kur bėgti paskutinį mažiuką ratą man rodė ne savanoris, ne varžybų organizatorius, o dalyvis (taip, su startiniu numeriu ir jau gautu medaliu). Šitoj vietoj tiesiog juokinga pasidarė :) bet jei nebūčiau prieš startą pažiūrėjusi, kur tas mažiukas ratas, gal ir nebūtų juokinga, šiek tiek keltų abejonų, ar jis tikrai žino, kur reikia bėgti. Gal pirmiesiems dalyviams ir savanoris rodė kur bėgti, nu bet gerbkime ir pradedančius mėgėjus :)
4. Buvo tik vienas atsižymėjimo kilimėlis, starte/finiše. Manau, neužtikrinamas sąžiningas konkurencingumas taip :) arba kažko nežinau, gal kažkaip kitaip buvo fiksuojami kitose trasos vietose dalyviai.
5. Finišavus vienas savanoris rėkė, kad vandens galima tik po 1 buteliuką :))) Ne man taip sakė, bet negi tikrai gaila vandens??? Na taip, dar žinant kad dauguma piliečių galbūt ir nusprendė nepamatuotai daug pasivaišinti nemokamu vandeniu, gal ir gaila :) Bet tada galima duoti su numeriu maitinimo talonėlį, su kuriuo galėsi atsiimti savo dalį vandens (vėl gaila kad ne ko rimčiau) ir bus suskaičiuota viskas, kiek ko turi būti.
Tiek minusiukų, kuriuos bedarant daugiau renginių galima lengvai ištaisyti :) Laikausi nuomonės, kas nedaro – tas neklysta. Bet klaidas reikia laikui bėgant taisyti, o kaip taisyti, jei nieks nekritikuoja? :)
Bet vis tiek manau, tai ne paskutinis mano bėgimas, nes kaip sakiau atmosfera buvo labai gera :)))
Geri pastebėjimai. Net nežinojau, kad žmonėms taip vandens trūko, įskaitant, kad bėgant 10km ar 5km nelabai to vandens ir reikia.
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=477576252317144&set=a.477576068983829.1073741841.283869575021147
Konstantin Balakin: labai padejo savo elektrolitai :-)
Aš kaip pirmą kartą bėgau nesugalvojau kur dėti visą tą amuniciją, nes bėgimo apranga tai be kišenių :) bet ateičiai turėsiu omeny :))) O ką, labai patogu turėtų būti
Man tai labai padėjo šalia begęs Valerijus iš F.O.C.U.S running klubo.
Jis, prabėgęs savąją distanciją, prisijungė prie FOCUS merginų paskutiniame rate. Laimei jis turėjo vandens butelį.
Mane tikrąją to žodžio prasme išgelbėjo 2 vandens gurkšniai – vienas prie Valdovų rūmų, kitas prie Tymo turgaus.
Valerijau, jei tu skaitai šį komentarą, žinok, aš tau skolingas! (elektrolito/gelio/recovery pakelį, whatever makes more sense to you) :-)
Organizavimo lygi buvo labai puikus. O menkos probelmėlės šventės negadino. Iki starto teko eiti kelias minutes ir stovint pačiam gale minios apie bent kiek padoresnį asmeninį rezultatą teko pamiršti iškart, vis tik bėgti buvo labai smagu ir džiugu tokioje minioje. Taip pat didelis ačiū žiūrovams, kaip niekad daug. Vis tik didžiausia bėda buvo prieš pat finišą pastatyti tualetai ir rūkantys žmonės aplink. Kai jėgų jau nebedaug ir oro trūksta tikrai labai nemalonūs pojūčiai atsiranda. Dėl rūkančių, tai čia jau reik patiems susiprast, o tualetus manau galima ir kiek toliau patraukti.
Taip, kad buvo nemalonių bėdų, bet vis tik bėgimas buvo labai smagus.
na, neziurint to, kad pats renginys buvo puikus…
bet pastaba organizatoriams- jei jau „blokuojate“ beveik visa senamiesti, tai butu grazu is Jusu puses pasirupinti, kad visi senamiescio gyventojai ir organizacijos mazu maziausiai bent jau butu informuotos apie visiska „blokada“, nes tikrai nemazai zmoniu vietoj suplanuotu isvyku turejo „megautis“ savo kiemais…
o gal but, jei imanoma, numatyti marsruta taip, kad bent viena kokia gatve butu imanoma istrukti is senamiescio…
sekmes dar geriau organizuojant renginius ateityje!!!
Kažkaip Trakų pusmaratonis, mano nuomone, buvo šiek tiek buvo tobuliau suorganizuotas. Aišku nike’o marketingo turbūt niekas nepralenks.. Ir kuo tie lipdukai pranašesni prieš chip’ą ? Nes matau tik vieną pranašuma – dydžis.
Pranašumas tas, kad nereikia varstyti batų raištelių. Čia išorinis pranašumas.
Vidinis, kuris vartotojams nėra matomas, kad anksčiau naudotos chipų sistemos pralaidumas yra daug kartų mažesnis, kas sukeldavo visokių nesklandumų masiniuose renginiuose.
Smagu girdėt, kad bus mažiau nesklandumu :)
Jūsų kompanijos lyderių greičiai pavydėtini :)
Sveiki,
ačiū už įspūdžių aprašymą. Aš pats pirmą kartą bėgau 21,098 km. Iki šio bėgimo ko gero daugiausia esu nubėgęs 13. Patiko, ir visai neblogai sekėsi. Bet ne apie tai. Man, kaip nelabai mėgstančiam karšti, oras pasirodė super – ne per karšta ir dar vėjuota, ypač įsukus į kai kurias gatveles ciongas gerai prapūsdavo. Mano pastebėjimas dėl daiktų saugyklos (rakinamų dėžių) darbo organizavimo – didelė eilė, reikėjo ilgai laukti, pildyti anketą, du ar trys aptarnautojai naudojosi vienu stalu, vienu aplanku su anketomis sudėti. Dar 1 ar 2 vandens punktai būvo reikalingi. Dar nepatiko didelė grūstis finiše – galėjo palikti daugiau erdvės tik bėgikams. Visa kita buvo cool, šauni atmosfera ir t. t.
Sėkmės,
T
Dėl finišo (21K) tikrai reikėjo kažkaip aiškiau viską atžymėt. Labai daug žmonių nugrybavo. Puikiai matosi rezultatuose, kai visi nubėgo paskutinį kilometrą per 3-6min, tai tie pasimetėliai ir per 27min, o kai kurie net nenubėgo paskutiniojo rato (įveikė per 5sekundes). Gal ir atrodė viskas aišku organizatoriams, tačiau reikia nepamiršt, kad po 21km būni šiek tiek išsekęs ir nukvakęs, todėl orientuotis tampa išties nelengva.
Sveikas, Martynai. Kai toks „senas bambeklis“ ima ištisai girti renginio organizaciją, imu įtarti interesų konfliktą. :)
Organizacija tikrai buvo gera, bet turiu keletą pastabų dėl pačios trasos. Visų pirma, tas nelemtas penktasis mažasis ratas. Jis tikrai suklaidino nemažai žmonių. Bėgantys pirmą kartą dažnai kruopščiai išstudijuoja trasą, bet nuolatiniai varžybų dalyviai dažniausiai nestudijuoja trasos žemėlapių, jie bėga pagal ženklinimus, gaireles, palei tvorą ir pan. Ypač užsieniečiai, kurie nesupranta kas ten parašyta lietuviškai.
Aš pats, ačiūdie, nesuklydau, tačiau su manimi penktąjį mažąjį ratą bėgęs vaikinas sakėsi įtariąs, kad čia kažkas ne taip, nes jį organizatoriai jau antrą kartą (!) tuo pačiu mažu ratu nukreipia! Tokių suklaidintų ir po 3 didžiųjų ratų nukreiptų į mažąjį ratą buvo nemažai. Taip pat buvo tokių, kurie po 4 ratų stojo, ir niekur daugiau nebebėgo.
Šiaip ta pati klaida jau buvo padaryta prieš kelis metus Vilniaus maratone, kai po kelių didelių ratų dar reikėjo apibėgti nedidelį ratuką apie Gedimino kalną. Rezultatas – trečdalio dalyvių rezultatas buvo vienodas: „DNF“ – nebaigė trasos. Matau, kad iš klaidų nesimokoma. Juk bėgikas atiduoda visas jėgas bėgimui, jam nėra nei laiko, nei jėgų galvoti apie trasą. Todėl ji turi būti tokia aiški, kad bėgikas ir norėdamas nepasiklystų ir didelių ir mažų ratų nesumaišytų.
Antrasis mano priekaištas būtų dėl finišo. Finišas negali būti posūkyje! Finišas turi būti tiesiojoje! Ir vėl, kaip ir su skirtingų dydžių ratų skaičiumi, ši klaida buvo akivaizdi dar prieš startą. Juk finišuojantys stengsis bėgti tiesiai, o ne daryti posūkį. Todėl finišuojantys 10 km dalyviai bėgdavo finiše tiesiai ir čia pat sustodavo, tokiu būdu labai trukdydami bėgantiems dar vieną pusmaratonio ratą.
Prie mano akių vienas 10 km finišavęs bėgikas už finišo sustojo, paskui lėtai lyg sapne pasisuko į kairę ir čia pat nežiūrėdamas žengė žingsnį link vandens. O pro jį tuo metu kaip tik bėgo 21 km bėgikas. Kuris buvo tiesiog čia pat nokautuotas ir perverstas ant asfalto! Taip neturi būti. Finišuojantys turi finišuoti saugiai, netrukdydami bėgantiems kitą ratą. Finišuoti reikia ne posūkyje, o tiesiojoje.
Tai tiek mano priekaištų dėl trasos, o dėl viso kitko – vanduo, savanoriai ir t.t. buvo puiku. Tiesa, dar vienas priekaištas vienam muzikos didžėjui – bėgimo tempas yra 170-190 bpm (skaičiuojant abiem kojom), arba 85-95 bpm (skaičiuojant vienai kojai). Todėl ir muziką reikia leisti tokią, kuri atitinka bėgimo tempą. O ne kažkokį 30 bpm ambientą, kurį tinka klausyti tik prieš miegą. Na, bet čia tik smulkmena, aišku.
Žiauriai neaišku kur bėgt buvo!!! Rezultatuose matosi, kad labai daug kas nesuprato kur bėgt ta ratuką!!
Aš taip pat manau, kad organizavimas toli gražu ne stebuklas. Tokiam skaičiui dalyvių trasa buvo tikrai per siaura. O tas papildomas 1km ratukas jau buvo prakeiktas po kažkurio Vilniaus maratono. Todėl aš organizavimą vertinčiau 7 balams.
Na jau tikrai organizavimas buvo apgailėtinas. Pusmaratonio nugalėtojas Pranckūnas priverstas sustoti, nes jam buvo tiesiog užtvertas kelias link finišo (aš kalbu apie tą mažąjį ratuką). Pats stovėjau ir mačiau kaip visa tai atrodė. Beje, nors ir organizatoriai vėliau atitvėrė visas tvoras, pašaliniai žmonės lyg niekur nieko ramiai vaikščiojo po trasą. Kita problema – danga. Nieko čia nebepridursi. Renginys gal ir būtų puikus, bet dėl tokių didelių klaidų neduočiau nei dvejeto.
Su visa pagarba ir dėkingumu organizatoriams, Martynai, tavo postas labai šalikas. Tikrai nebuvo taip jau be priekaištų. Pagrindiniai jų jau išsakyti aukščiau.
Anyway, buvo puiku. Rašau savo subjektyvų 9 iš 10.
Mano postas ne šališkas, jis subjektyvus. Kaip, beje, ir viskas šitam bloge jeigu ką ;)
Atgalinis pranešimas: oakley sunglasses discount